Pradžia
En Ru

Imuninė sistema. Ką svarbu žinoti?

Imuninė sistema. Ką svarbu žinoti?

Į klausimus atsako InMedica Šilainiuose dirbanti alergijų, plaučių ir vaikų ligų gydytoja, sveikos mitybos specialistė prof. Dr. Eglė Vaitkaitienė:

Kas yra imuninė sistema (ne sveikata) ir kaip ji veikia?

Žvelgiant iš medicininės pusės, imunitetas – tai organizmo gebėjimas atskirti, kas yra sava ir kas yra svetima. Tai, kas sava – apsaugoti, o kas svetima - sunaikinti. Imuninė sistema užtikrina organizmo apsaugą nuo įvairių nepalankių, neretai žalingų ir kenksmingų išorinių organizmų, kaip virusai ir bakterijos, nuo pakitusių (vėžinių) ląstelių ir geba išsaugoti stabilią vidinę žmogaus organizmo terpę. Imunitetas – įgimtas dalykas.

Tai, kaip vaisius vystėsi mamos nėštumo metu, kokie išoriniai ir vidiniai veiksniai juos veikė, nuo to ir priklauso ateityje mūsų sveikata. Jeigu paklaustumėte, kur yra žmogaus organizme imuninė sistema? – atsakymas, būtų – visur, o ypač svarbūs limfmazgiai ir blužnis. Jie patys pirmieji reaguoja į infekcijos ataką, dėl to, pirmieji infekcijos požymiai ir būna tam tikrų organizmo vietų limfmazgių padidėjimas. Imuninės sistemos kovai labai svarbūs leukocitai – baltojo kraujo ląstelės. Jų yra visame kūne, be to, jos išsidėsčiusios ir tokiose kūno vietose, kurios kontaktuoja su išoriniu pasauliu per orą ar maistą, t.y. burna, nosis, plaučiai, žarnynas, oda ir pan.

Bet kokio pažeidimo metu į infekcijos židinį keliauja baltojo kraujo ląstelės – neutrofilai (mikrofagocitai) ir stengiasi sunaikinti mikrobus. Kitas baltųjų kraujo ląstelių tipas yra makrofagai (makrofagocitai), kurie prarydami naikina patogenus. Jų yra odoje, žarnyne, kepenyse, plaučiuose. Pačios mažiausios baltųjų kraujo kūnelių ląstelės yra limfocitai – T ir B limfocitai. B limfocitas, tai ląstelė „ginklas“ gaminanti antikūnius, kurie jungiasi prie patogeno ir padeda imuninei sistemai jį sunaikinti. T ląstelės pagalbininkės ir T naikintojos – tai ląstelės, padedančios B ląstelėms gaminti antikūnius ir sustiprina makrofagų gebėjimą atakuoti ir sunaikinti patogenus.

Žmonių B ląstelės gaminasi kaulų čiulpuose, o T ląstelės – užkrūčio liaukoje. Taigi, T ląstelės pagalbininkės greitai suranda infekuotas virusu ląsteles ir jas sunaikina, taip sustabdo jų dauginimąsi, o B ląstelės stabdo bakterijų produkuojamus toksinus antikūnių pagalba. Antikūniai keliauja krauju po visą organizmą ir greitai patenka į uždegimo židinį. Imuninė sistema turi puikią atmintį, dėl to, kai kuriuos sukėlėjus atsimena ir apsaugo mus nuo susirgimo. Tuo pagrįsti ir mūsų skiepai. Ši imuninės sistemos ypatybė vadinama antigeno specifiškumu. Taigi, jeigu užsikrėtėte vėjaraupių ar tymų virusu ir esate sirgęs ar skiepytas, tai šiuos virusus atpažins tik tie limfocitai, kurie turi antigeno receptorius vėjaraupių ar tymų virusui. Taigi, mūsų kūnas yra puikiai suderinta mašina, skirta ilgai ir kokybiškai funkcionuoti, tik leiskim netrukdomai jam apsiginti.

Kodėl imuninė sistema nusilpsta?

Sakoma, kad imunitetas yra įgimtas dalykas ir jeigu jis gerai funkcionuoja, žmogus gali džiaugtis laisve nuo daugelio ligų. Imuniteto slopintojų yra daug, tačiau patys populiariausi, sudarantys didžiausią imuninės sistemos slopinimo dalį ir dažniausiai pasitaikantys, yra sekantys: vaistai nuo temperatūros, antibiotikai, gliukokortikoidai, nuolatinis stresas, cukrus ir gausus angliavandenių naudojimas, nepilnavertė mityba, neigiamos emocijos, rūkymas bei miego stygius.

Kaip natūraliai sustiprini imuninę sistemą?

Natūralus organizmo stiprinimas ir palanki gyvensena yra pagrindiniai geros imuninės sistemos veiksniai. Pirmiausiai, stengtis pašalinti iš savo aplinkos visus išvardintus veiksnius, o tada padėti organizmui tapti atspariu. Efektyviai stimuliuoja imunitetą ežiuolių preparatai, bičių produktai, vit. C, cinko ir mikro- makroelementų gavimas su maistu ir papildomai, omega 3 riebiųjų rūgščių turintys maisto produktai, prebiotikai ir probiotikai, vit. D pakankamas rodmuo kraujo serume. Streso mažinimas ir savalaikis natūralus susidorojimas su juo be cheminių vaistų pagalbos. Kokybiškas 6-8 val. miegas. Grynas oras, saulė, vanduo ir teigiamos emocijos. Labai reikšmingas imuninės sistemos formavimui yra kasdieninis maisto valgiraštis, tai yra tos maisto medžiagas, kurias mes gauname su maistu. Tai yra aktualu visoms amžiaus grupėms, tačiau ypač augantiems vaikams ir senjorams. Pastebiu, kad labai dažnai šiems žmonėms trūksta baltymų, amino rūgščių, jie per daug vartoja angliavandenių ir saldžių produktų, ženkliai per mažai daržovių, nepakankamai geria vandens. Augantis vaikas per dieną turi gauti maždaug 30 rūšių mikro ir makroelementų su maistu arba juos skiriant papildomai.

Kaip imuninė sistema yra susijusi su pavasarinėmis alergijomis ir žiedadulkėmis?

Alergijos - taip pat yra imuninės reakcijos. Kai žmogaus imuninės sistemos ląstelės sukelia ataką prieš žiedadulkes, dulkių erkutes ir kitus įkvepiamuosius alergenus, prieš maisto produktus, kurios sveikam stipriam žmogui nėra kenksmingos, prasideda alergija. Tuo metu iš putliųjų ląstelių atsipalaiduoja histaminas ir prasideda nosies varvėjimas, nosies užburkimas, čiaudulys, sausas kosulys, ašarojimas arba bėrimai. Viena žinomiausių alergijos rūšių yra šienligė, kurią sukelia ankstyvųjų ir vėlyvųjų medžių žiedadulkės, pievų žolės ir piktžolės. Alergija gali prasidėti iš karto, kai tik alergenas patenka į organizmą, ypač gleivines (akys, nosis, gerklė), tai ūmaus tipo reakcijos arba po kiek laiko – lėto arba uždelsto veikimo reakcijos. Kvėpavimo takai įsijautrins kiekvieną kartą susidūrę su atitinkamu alergenu, nes juose išliks uždegimą sukėlusių imuninių ląstelių. Jos atsimins alergeną kaltininką ir sureaguos aukščiau išvardintais simptomais. Kartais organizmas labai aktyviai reaguoja į bendrą žiedadulkių ir dulkių foną ore, taip yra ir šį pavasarį.

Taigi, kaip yra pasakęs Hipokratas: „Natūralios jėgos mumyse yra tikrieji ligų gydytojai“ ir kartais nedaryti nieko, tik įsiklausyti į save ir savo poreikius yra pats geriausias vaistas.