Endobiogenika – tai individualizuotos medicinos kryptis, vertinanti žmogų kaip tarpusavyje susijusių sistemų visumą, kurių pagrindinė valdytoja yra neuroendokrininė sistema. Šis metodas atsirado Prancūzijoje – jį sukūrė gydytojai Jean Claude Lapraz ir Christian Duraffourd [1].
Neuroendokrininė sistema dalyvauja reguliuojant daugelį organizmo funkcijų: prisitaikymą prie aplinkos, medžiagų apykaitą ir bendrą savijautą [1], [2]. Kiekvieno žmogaus organizmas veikia individualiai, todėl endobiogenikos specialisto konsultacijos metu vertinami ne tik atskiri simptomai, bet ir platesnis reguliacinių mechanizmų kontekstas – kaip organizmas prisitaiko prie vidinių ir išorinių veiksnių.
Endobiogenika gali būti taikoma tais atvejais, kai reikalingas platesnis organizmo būklės įvertinimas.
Ji gali būti aktuali esant:
Šis metodas gali būti naudingas ir tada, kai simptomai išlieka, tačiau jų priežastis nėra aiškiai nustatoma įprastiniais tyrimais.
Endobiogeninė konsultacija pradedama nuo išsamaus pokalbio, bendros sveikatos būklės įvertinimo atliktų laboratorinių tyrimų aptarimo.
Konsultacijos metu:
Esant poreikiui atliekami papildomi tyrimai, padedantys tiksliau įvertinti organizmo funkcijas.
Remiantis gautais duomenimis, sudaromas individualus sveikatos priežiūros planas. Jis gali apimti gyvenimo būdo korekcijas ir augalinių preparatų taikymą, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.
Endobiogenikoje kraujo tyrimai vertinami ne tik kaip atskiri rodikliai, bet ir kaip platesnių organizmo reguliacinių procesų atspindys [2].
Vertinant gali būti naudojamas ir bendras kraujo tyrimas, tačiau jo rezultatai analizuojami platesniame kontekste, atsižvelgiant į rodiklių tarpusavio ryšius.
Toks vertinimas padeda geriau suprasti organizmo reakcijas ir prisitaikymo mechanizmus.
Endobiogenika gali būti taikoma žmonėms, siekiantiems individualizuoto požiūrio į sveikatą.
Ji gali būti aktuali:
Visais atvejais sprendimas priimamas individualiai, atsižvelgiant į bendrą sveikatos būklę ir konkrečią situaciją.
Endobiogenika orientuota į ilgalaikį sveikatos būklės vertinimą ir nuoseklų priežiūros planą.
Sveikatos priežiūros planas dažniausiai sudaromas 2–3 mėnesių laikotarpiui, po kurio vertinamas jo poveikis ir prireikus koreguojamas.
Trukmė priklauso nuo individualios situacijos ir organizmo reakcijos į taikomas priemones.
Tyrimai, konsultacijos, diagnostikos ir sveikatos palaikymas bei atstatymas yra mokamas ir nėra kompensuojamas PSDF lėšomis.
Endobiogenika yra gydytojų sukurta metodika, pagrįsta fiziologijos ir endokrinologijos principais, tačiau ji laikoma papildomu medicinos vertinimo modeliu [1]. Ji gali būti taikoma kaip papildomas požiūris į sveikatos būklės vertinimą, tačiau nepakeičia įprastinių diagnostikos ar gydymo metodų.
Endobiogenika gali būti derinama su įprastiniu gydymu, ypač tais atvejais, kai siekiama platesnio organizmo būklės įvertinimo ar ilgalaikio sveikatos palaikymo.
Svarbu, kad visi taikomi metodai būtų suderinti tarpusavyje ir vertinami gydytojo.
Endobiogenika nėra skirta ūmių būklių, skubios pagalbos reikalaujančių ligų ar greitai progresuojančių susirgimų gydymui. Tokiose situacijose pirmiausia taikoma įprastinė medicininė diagnostika ir gydymas.
Endobiogenikos metodai gali būti taikomi vaikams ir nėščiosioms tik individualiai įvertinus sveikatos būklę ir galimas rizikas.
Sprendimą dėl šio metodo taikymo visais atvejais priima edobiogenikos specialistas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją.
Literatūros sąrašas
[1] Lapraz J.C., Duraffourd C. Endobiogeny: The Science of Life's Regulation. Elsevier, 2013.
[2] Hedayat K.M. et al. “Systems biology and endobiogeny.” Integrative Medicine, 2016.
[3] WHO. “Traditional, Complementary and Integrative Medicine.” 2019.
[4] Institute of Functional Medicine. “Systems Biology Approach.” 2020.
