Vakcinacija – tai vakcinos įskiepijimas asmeniui siekiant, kad susidarius specifiniam imunitetui, žmogus taptų atsparus konkrečiai užkrečiamai ligai. Tai viena ekonomiškai efektyviausių profilaktikos priemonių. Taip pat ji daug pigesnė nei gydymas tiek asmeniui, tiek visuomenei. Įvertinęs kiekvieno keliautojo individualią riziką, gydytojas nustato, kokie skiepai ar kitos profilaktikos priemonės reikalingos, bei rekomenduoja apsaugos priemones ligoms išvengti.
Mes užtikriname, kad naudojame tik Lietuvoje registruotas ir kokybiškas vakcinas – niekada nekils abejonių, ar esate paskiepytas galiojančia, veiksminga vakcina. Pasiskiepykite pasikonsultavę su gydytoju iškart, nereikės ieškoti, važiuoti ir laukti eilėse.
Informacija keliautojams apie planinius, rekomenduojamus ir privalomus skiepus
Dažniausiai užduodami klausimai apie skiepus
Jei nusprendžiate neskiepyti savo vaiko, turite suprasti galimą pavojų bei savo atsakomybę
SKIEPAI NUO GRIPO
Gripas visame pasaulyje yra labai aktuali žmonių sveikatos problema.
Pagal socialinę ir ekonominę žalą visuomenei jis, kartu su kitomis ūminėmis kvėpavimo infekcijomis, pirmauja tarp visų užkrečiamųjų ligų. Gripas – pavojingiausia, sunkiausia ūminė kvėpavimo takų infekcija.
Kaip išvengti gripo?
Kol kas skiepijimas yra vienintelė efektyvi priemonė, apsauganti nuo gripo. Šiuolaikinių skiepų efektyvumas siekia nuo 70% iki 95%, priklausomai nuo žmogaus amžiaus ir imuniteto būklės.
Jei norite išvengti gripo, siūlome vengti ir masinio žmonių susibūrimo vietų. Uždaroje erdvėje (autobuse, traukinyje, lifte) rizika užsikrėsti gripu didesnė. Jei užsikrėtęs žmogus kosti, čiaudo, jo platinamas virusas išlieka ore apie dvi valandas.
Kada skiepytis nuo gripo?
Skiepytis reikėtų rudenį, kad žmogaus organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti reikiamas imunitetas. Sveiko žmogaus organizmas įgauna atsparumo per dvi savaites. Ligotam, senyvam žmogui reikia daugiau laiko. Todėl patartina skiepytis spalio – lapkričio mėnesiais. Tačiau ir prasidėjus epidemijai verta pasiskiepyti. Neprasminga skiepytis pavasarį ir vasarą, nebent ruoštumėtės keliauti į pietų pusrutulį.
Ar dažnai reikia skiepytis?
Kadangi gripą kiekvienais metais sukelia vis kitas viruso tipas, skiepytis reikėtų kasmet tam sezonui pagaminta vakcina.
Kaip gaminami skiepai?
Šiuolaikiniai skiepai gaminami atsižvelgiant į Pasaulinės Sveikatos Organizacijos nustatytus gripo viruso tipus. PSO renka informaciją apie visus pasaulyje randamus gripo virusus. Remiantis gautais duomenimis, kasmet atrenkami trys realiausi gripo viruso štamai ir pagaminami jiems tinkantys skiepai.
Skiepai nuo gripo gaminami taikant pažangiausias technologijas, gripo viruso juose nėra - paliekamos tik viruso dalelės, stimuliuojančios žmogaus imunitetą. Taigi skiepai negali sukelti ligos.
Kas turi pasiskiepyti nuo gripo?
Pirmiausiai tai turėtų padaryti žmonės, priklausantys vadinamosioms rizikos grupėms:
Valstybės lėšomis (nemokamai) skiepijami:
SKIEPAI NUO ERKINIO ENCEFALITO
Žintant klimato sąlygoms sergamumas erkių platinamomis ligomis nepaliaujamai didėja. Pastaruosius penkerius metus Lietuva patenka į trejetuką šalių, turinčių didžiausią gyventojų sergamumą erkiniu encefalitu Europoje, toli pralenkdama naujų sergančiųjų atvejų per metus skaičiumi tokias dideles kaimynes kaip Lenkiją ar didelį erkių užkrėstumą turinčią Austriją.
Specifinio gydymo susirgus erkiniu encefalitu nėra (ligos sukėlėjas yra virusas, o prieš virusą efektyvių vaistų iki šiol dar nėra išrasta). Tad pilnai pasveiksta tik apie 40% sergančiųjų. Likusiems nuo 35 % iki 58 % asmenų pasireškia įvairūs negalavimai, kurie paveikia paciento gyvenimo kokybę, o kartais priverčia pakeisti gyvenimo būdą (apie 10-15% pacientų patiria vienos ar kelių galūnių paralyžių).
Pagrindinė priemonė išvengti susirgimo šia sunkia liga yra profilaktiniai skiepai nuo erkinio encefalito. Atlikus vakcinaciją du kartus, su 1-3 mėnesių pertrauka tarp skiepų, imunitetas susiformuoja vieneriems metams. Po metų suleidus dar vieną skiepo dozę atsparumas ligai prasitęsia dar trejiems metams. Taigi, trys injekcijos užtikrina ramų gyvenimą potencialios ligos atžvilgiu ketveriems metams. Daugiau informacijos apie konkrečią skiepijimo formulę atsižvelgiant į amžiaus grupę bei naudojamą vakciną gali suteikti šeimos gydytojas.
SKIEPAI KELIAUJANTIEMS
Skiepijimai – viena ekonomiškai efektyviausių profilaktikos priemonių. Profilaktika skiepijimais daug pigesnė nei gydymas tiek asmeniui, tiek visuomenei. Keliautojams siūloma imunoprofilaktika kaip galimybė išvengti užkrečiamųjų ligų keliaujant, ypač užsienio šalyse. Įvertinęs kiekvieno keliautojo individualią riziką, gydytojas nustato, kokie skiepai ar kitos profilaktikos priemonės reikalingos, bei rekomenduoja apsaugos priemones ligoms išvengti.
Keliautojams kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama iki kelionės likus 4-6 savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti po skiepijimų reikalingas tam tikras laikotarpis. Tačiau jei iki kelionės liko mažiau laiko, vis tiek rekomenduojama kreiptis į gydytoją, nes kai kurie skiepijimai gali būti atliekami ir likus mažiau laiko iki kelionės.
Nėra bendros skiepijimų schemos visiems keliautojams. Skiepijimų schema nustatoma kiekvienam keliautojui individualiai. Prieš kelionę, vertinant kokie skiepijimai reikalingi, pirmiausiai turėtų būti atsižvelgiama į:
Jei keliauja vaikai, reikėtų įsitikinti, kad jie paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.