Skiepai

Vakcinacija – tai  vakcinos  įskiepijimas  asmeniui  siekiant,  kad  susidarius  specifiniam  imunitetui, žmogus  taptų  atsparus  konkrečiai  užkrečiamai  ligai. Tai  viena  ekonomiškai  efektyviausių  profilaktikos priemonių. Taip  pat  ji daug  pigesnė  nei  gydymas  tiek  asmeniui,  tiek  visuomenei. Įvertinęs kiekvieno keliautojo individualią riziką, gydytojas nustato, kokie skiepai ar kitos profilaktikos priemonės reikalingos, bei rekomenduoja apsaugos priemones ligoms išvengti.

Mes užtikriname, kad naudojame tik Lietuvoje registruotas ir kokybiškas vakcinas – niekada nekils abejonių, ar esate paskiepytas galiojančia, veiksminga vakcina. Pasiskiepykite pasikonsultavę su gydytoju iškart, nereikės ieškoti, važiuoti ir laukti eilėse.

Informacija keliautojams apie planinius, rekomenduojamus ir privalomus skiepus

Dažniausiai užduodami klausimai apie skiepus

Jei nusprendžiate neskiepyti savo vaiko, turite suprasti galimą pavojų bei savo atsakomybę

SKIEPAI NUO GRIPO

Gripas visame pasaulyje yra labai aktuali žmonių sveikatos problema.

Pagal socialinę ir ekonominę žalą visuomenei jis, kartu su kitomis ūminėmis kvėpavimo infekcijomis, pirmauja tarp visų užkrečiamųjų ligų. Gripas – pavojingiausia, sunkiausia ūminė kvėpavimo takų infekcija.

Kaip išvengti gripo?

Kol kas skiepijimas yra vienintelė efektyvi priemonė, apsauganti nuo gripo. Šiuolaikinių skiepų efektyvumas siekia nuo 70% iki 95%, priklausomai nuo žmogaus amžiaus ir imuniteto būklės.

Jei norite išvengti gripo, siūlome vengti ir masinio žmonių susibūrimo vietų. Uždaroje erdvėje (autobuse, traukinyje, lifte) rizika užsikrėsti gripu didesnė. Jei užsikrėtęs žmogus kosti, čiaudo, jo platinamas virusas išlieka ore apie dvi valandas.

Kada skiepytis nuo gripo?

Skiepytis reikėtų rudenį, kad žmogaus organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti reikiamas imunitetas. Sveiko žmogaus organizmas įgauna atsparumo per dvi savaites. Ligotam, senyvam žmogui reikia daugiau laiko. Todėl patartina skiepytis spalio – lapkričio mėnesiais. Tačiau ir prasidėjus epidemijai verta pasiskiepyti. Neprasminga skiepytis pavasarį ir vasarą, nebent ruoštumėtės keliauti į pietų pusrutulį.

Ar dažnai reikia skiepytis?

Kadangi gripą kiekvienais metais sukelia vis kitas viruso tipas, skiepytis reikėtų kasmet tam sezonui pagaminta vakcina.

Kaip gaminami skiepai?

Šiuolaikiniai skiepai gaminami atsižvelgiant į Pasaulinės Sveikatos Organizacijos nustatytus gripo viruso tipus. PSO renka informaciją apie visus pasaulyje randamus gripo virusus. Remiantis gautais duomenimis, kasmet atrenkami trys realiausi gripo viruso štamai ir pagaminami jiems tinkantys skiepai. 

Skiepai nuo gripo gaminami taikant pažangiausias technologijas, gripo viruso juose nėra - paliekamos tik viruso dalelės, stimuliuojančios žmogaus imunitetą. Taigi skiepai negali sukelti ligos.

Kas turi pasiskiepyti nuo gripo?

Pirmiausiai tai turėtų padaryti žmonės, priklausantys vadinamosioms rizikos grupėms:

• senyvo amžiaus;
• sergantys lėtinėmis plaučių , kvėpavimo takų ligomis, astma;
• sergantys lėtinėmis širdies – kraujagyslių ligomis;
• sergantys lėtinėmis inkstų ligomis;
• sergantys cukriniu diabetu ir kitomis lėtinėmis metabolizmo ligomis;
• visi rizikos grupėms priklausančių asmenų šeimos nariai;
• dirbantys dažnai žmonių lankomose vietose (medicinos personalas, policininkai, pardavėjai, mokymo įstaigų ir kitų didelių gamyklų darbuotojai). Jų pasiskiepijimas yra ypač naudingas visuomenei, nes apsaugo nuo užsikrėtimo šiuo susirgimu aukščiau išvardintų grupių atstovus.
• gyventojai, pageidaujantys sumažinti riziką susirgti gripu, pavyzdžiui, namuose ar darbe labai užsiėmę žmonės, negalintys ilgesniam laikui dėl ligos palikti darbų.

Valstybės lėšomis (nemokamai) skiepijami:

• sergantys lėtinėmis ligomis,
• nėščiosios moterys,
• 65 m. ir vyresni asmenys.

SKIEPAI NUO ERKINIO ENCEFALITO

Žintant klimato sąlygoms sergamumas erkių platinamomis ligomis nepaliaujamai didėja. Pastaruosius penkerius metus Lietuva patenka į trejetuką šalių, turinčių didžiausią gyventojų sergamumą erkiniu encefalitu Europoje, toli pralenkdama naujų sergančiųjų atvejų per metus skaičiumi tokias dideles kaimynes kaip Lenkiją ar didelį erkių užkrėstumą turinčią Austriją.

Specifinio gydymo susirgus erkiniu encefalitu nėra (ligos sukėlėjas yra virusas, o prieš virusą efektyvių vaistų iki šiol dar nėra išrasta). Tad pilnai pasveiksta tik apie 40% sergančiųjų. Likusiems nuo 35 % iki 58 % asmenų pasireškia įvairūs negalavimai, kurie paveikia paciento gyvenimo kokybę, o kartais priverčia pakeisti gyvenimo būdą (apie 10-15% pacientų patiria vienos ar kelių galūnių paralyžių).  

Pagrindinė priemonė išvengti susirgimo šia sunkia liga yra profilaktiniai skiepai nuo erkinio encefalito. Atlikus vakcinaciją du kartus, su 1-3 mėnesių pertrauka tarp skiepų, imunitetas susiformuoja vieneriems metams. Po metų suleidus dar vieną skiepo dozę atsparumas ligai prasitęsia dar trejiems metams. Taigi, trys injekcijos užtikrina ramų gyvenimą potencialios ligos atžvilgiu ketveriems metams. Daugiau informacijos apie konkrečią skiepijimo formulę atsižvelgiant į amžiaus grupę bei naudojamą vakciną gali suteikti šeimos gydytojas.

SKIEPAI KELIAUJANTIEMS

Skiepijimai – viena ekonomiškai efektyviausių profilaktikos priemonių. Profilaktika skiepijimais daug pigesnė nei gydymas tiek asmeniui, tiek visuomenei. Keliautojams siūloma imunoprofilaktika kaip galimybė išvengti užkrečiamųjų ligų keliaujant, ypač užsienio šalyse. Įvertinęs kiekvieno keliautojo individualią riziką, gydytojas nustato, kokie skiepai ar kitos profilaktikos priemonės reikalingos, bei rekomenduoja apsaugos priemones ligoms išvengti.

Keliautojams kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama iki kelionės likus 4-6 savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti po skiepijimų reikalingas tam tikras laikotarpis. Tačiau jei iki kelionės liko mažiau laiko, vis tiek rekomenduojama kreiptis į gydytoją, nes kai kurie skiepijimai gali būti atliekami ir likus mažiau laiko iki kelionės.

Nėra bendros skiepijimų schemos visiems keliautojams. Skiepijimų schema nustatoma kiekvienam keliautojui individualiai. Prieš kelionę, vertinant kokie skiepijimai reikalingi, pirmiausiai turėtų būti atsižvelgiama į:

• tai ar reikalingos revakcinacijos (pirmiausiai difterijos, stabligės poliomielito, kt.),
• užkrečiamosios ligos riziką,
• asmens amžių,
• sveikatos būklę ir ankstesnius skiepijimus,
• kelionės tikslą,
• kelionės trukmę,
• sunkią nepageidaujamą reakciją į ankstesnius skiepijimus,
• riziką užkrėsti kitus žmones,
• kitus rizikos faktorius.

Jei keliauja vaikai, reikėtų įsitikinti, kad jie paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.