Nors dalis žmonių dažnai pasirenka gyventi vieni ir tai jiems nesukelia diskomforto, o jų gyvenimas išlieka pilnavertis, kur kas sunkiau pasirūpinti savo gerove, kai vienatvė užklumpa staiga. Dėl šios priežasties vyresnio amžiaus žmonės neretai patiria daugybę psichologinių sunkumų.
Vilniaus „InMedica“ klinikos Psichikos sveikatos konsultacijų centro gydytoja psichiatrė Aurelija Vaitkevičienė pastebi, kad susidūrus su besikeičiančio gyvenimo iššūkiais, pavyzdžiui, netekus sutuoktinio, artimų draugų, išėjus į pensiją ar vaikams palikus namus, natūralu išgyventi netekties bei liūdesio jausmus. Visgi, kai prie jų prisideda dar ir vienatvė, susidoroti su sunkumais ir prisitaikyti prie naujos situacijos tampa ženkliai sudėtingiau ir dažnai nepavyksta.
Tokiais atvejais gali sutrikti miegas, apetitas, atsiranda nenoras bendrauti, be to, gali kilti ir daugiau psichikos sutrikimų – kaip adaptacijos sunkumai, depresija ar nerimo sutrikimai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vieniši asmenys dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, turi didesnę insulto bei netikėtos mirties riziką.
Verta atkreipti dėmesį, kad vyresniame amžiuje patiriamos vienatvės diskomfortas dažnai priklauso nuo iki tol išsiugdytų socialinių įgūdžių. Kuo įvairiapusiškesniais interesais pasižymi žmogus, tuo didesnė jo sėkmingos socialinės adaptacijos tikimybė.
Svarbu nepamiršti, kad jei naujas gyvenimo iššūkis atrodo neįveikiamas, nuolat apie jį galvojama, padėtis atrodo beviltiška, žmogus jaučiasi pasimetęs ir neranda išeities – psichologo pagalba gali žymiai pagelbėti.
